Atėjus šiltam metų laikui į gatves išrieda liaudiškai vadinami „baikeriai“ ar „važinėjantys lavonai“. Tačiau nors jeigu ir nelakstote su motociklu, tikimybė, jog jūsų nepartrenks lygi visiškam nuliui. Bet jeigu taip atsitiktų, yra galimybė bei būdų sumažinti žalą sau bei savo motociklui.
Geras to pavyzdys kaskadininkai ar jojikai kurie žino kaip reikia nukristi nuo motociklo ar arklio. Tačiau profesionalūs motociklų lenktynininkai žino geriausiai kaip tai atlikti. Jeigu nukrisite taisyklingai, atsistosite ant kojų be menkiausio nubrozdinimo ar sumušimo. Atvirkštiniu atveju visi žinome, jog pasekmės gali būti skaudžios.
Jeigu tekdavo matyti motociklų lenktynes, kuriose net po itin siaubingai atrodančios avarijos, motociklininkas atsistoja ir vaikšto lyg niekur nieko. Bet kaip tai jiems pavyksta? Juk jie dėvi paprastus odinius kostiumus, šalmus, batus ir pirštines. Tokių pat saugumo priemonių laikomasi ir realiame gyvenime, tad kur slypi paslaptis?

Viskas slypi judėjimo technikoje. Jei motociklininko kūnas kontakto atveju bus įtemptas, daug didesnė tikimybė, kad jis bus sužeistas. Bet jeigu kūnas atpalaiduotas, motociklininkas turės didesnę galimybę išvengti nemalonumų.
Ši metodika mediciniškai paaiškinama gan paprastai. Jei žmogus įsitempia, raumenys taip pat įsitemps ir kaulai nebeteks jokio smūgio sugeriančio skydo. Jei raumenys laisvi, leidžia sąnariams laisvai dirbti, žmogus tampa daug lankstesnis ir geriau amortizuoja smūgius.
Bandyti praktikuotis kristi nėra labai protinga mintis, nors nebūtų gaila pamatyti drąsuolio kuriam nebūtų gaila savęs ir savo motociklo. Bet kiekvienas motociklininkas turi įsikalti sau į galvą, jog pajutus, kad skrendate nuo savo motociklo būtina atpalaiduoti kūną.
Medikai turi ir kitą gerą patarimą. Prieš lipant ant motociklo lengvai prasimankštinti. Išmankštinus sąnarius kūnas tampa lankstesnis. Bent 20 minučių trukmės rankų ir kojų mankšta tikrai išeis tik į naudą.
Kūlverstuko technika ore
Visi susiję incidentai su motociklais galime suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji yra kritimas per aukštąją motociklo pusę, o antroji per žemąją. Per aukštąją pusę krintama, kai vairuotojas perdozuoja akceleratorių posūkyje ar per stipriai spaudžia galinį stabdį. Tuomet galinis ratas slysteli ir vėl sukimba su danga. Kai tai nutinka, staigaus sukibimo jėga išmeta motociklininką per aukštąją motociklo pusę.
Kritimas per žemąją pusę dažniausiai vyksta, kai prarandamas priekinio rato sukibimas su danga. Paprastai taip nutinka, kai per daug palenkiamas vairas arba netyčia priekiniu ratu užvažiuojama ant kokios nors šiukšlės. Kas toliau vyksta, turbūt aiškinti ir nereikia.

Blogiausia, kai kritimas per aukštąją pusę nutinka artėjant į kokią kliūtį. Tačiau dažniausiai tai patiria lenktynininkai valdantys itin galingus motociklus. Baigdami pasvirimo manevrą jie tiesiog perdozuoja akceleratorių, nors vadinamiems kelių ereliams taip atsitinka ir realiame gyvenime.
Kritimų per žemąją pusę dar galima išvengti. Vienas būdų yra įremti kelį į važiuojamą dalį ir traukti motociklo priekį, kol padanga sukibs, tačiau tai ne visada pavyksta. Be to tokiam metodui reikia turėti kelio apsaugas. Kitas dalykas kurį galima padaryti, yra bandymas perkelti svorį į galą kūnu, o po to ir panaudojant akceleratorių.
Tačiau vieną dalyką reikia įsiminti prieš sėdant ar net perkant motociklą. Visos avarijos skirtingos, taigi nėra kokios nors vienos taisyklės kurį padėtų konkrečioje situacijoje. Kaip greitai sureaguosite, kas vyksta ir ką galima padaryti irgi labai svarbu. Jeigu nespėsite greitai sureaguoti teks pasikliauti tik intuicija ir įgūdžiais.
Visi sutartinai pritaria, jog vienas būdas yra pats paprasčiausias, tiesiog nedaryti avarijų ir avaringų situacijų. Važiuokite saugiai ir tokie patys liksite jūs, tiek jūsų motociklas.
O kaip nenukristi?
Dauguma vos tik atsisėdę ant motociklo ir neturintys patirties, akceleratorių spaudžią ik pat dugno ir važiuoja kiek drąsa gali sau leisti. Bet važinėti greitai reikia išmokti ir to tam reikia ne mėnesių, o metų. Vairuojant motociklą per staigus stabdymas ir per didelis greitis yra velnio sukurtas receptas kaip nusinešti gyvybę.

Patirties turintys „baikeriai“ prieš išsiruošiant į ilgesnę kelionę visada pataria sušildyti padangas, nes šaltos padangos sukibimas su važiuojamąją danga yra daug prastesnis negu sušilusios.
Taip pat dar vienas patarimas bent kartą išbandyti stabdžius visu pajėgumu, juk niekada nežinosi kada jų gali prireikti būtent pilnu pajėgumu.
Galiausiai visą laiką sėdint ant motociklo stebėkite aplinką, aplink vykstantį eismą ir žioplius kurie nežiūri į šoninius veidrodėlius ir jaučiasi vieni kelyje. Išlikite visada budrūs ir pasiruošę, nes vairuojate itin rizikingą transporto priemonę.
















