Šį automobilį išbandyti spirgėjome nuo pat tada kai jis buvo tituluotas Lietuvos metų automobiliu 2012. Komisija jį apdovanojo labai palankiais balais, tačiau atėjo laikas ir mums suprasti, kas tokio žavingo ir stebuklingo šiame Hyundai „i40″.
Naujasis modelis pakeis visai neblogai pardavimų rodiklius rodžiusį „Sonata“. Kitaip negu buvusi „Sonata“, šis modelis buvo sukurtas specialiai Europiečių poreikiams ir norams. Ne veltui automobilis buvo sukurtas Hyundai dizaino ir inžinerijos centre, kuris randasi Vokietijoje. Ir tai nėra pirmasis toks Hyundai modelis pateiktas Europos rinkai. Tokiu pat principu Europoje dirba ir Ford, kuri turi savo dizaino ir inžinerijos centrą taip pat Vokietijoje, tad tiek Ford tiek ir šį Hyundai galima vadinti Vokišku produktu.
Vienas labai didelis pliusas yra, jog beveik visi automobilio komponentai gaminami pačios Hyundai ir yra sukurti būtent Hyundai inžinierių Vokietijoje, JAV bei gimtojoje Pietų Korėjoje. Net ir automobilio kėbulo dalys yra pagamintos būtent Hyundai priklausančioje gamykloje P.Korėjoje, o taip nedaro beveik ne vienas „mainstream“ tipo gamintojas.
Tačiau su naujuoju „i40″ Hyundai visada sakė, jog nori žengti biškutėlį vienu laipteliu aukščiau ir keisti markės įvaizdį. Hyundai nori parodyti, jog ši markė nėra tik paprastų ir pigių automobilių gamintoja. Nes bazinis „i40″ Lietuvoje su 1,6 litro benzininiu varikliu kainuoja nuo 70 tūkst. litų, o tai yra Škoda „Octavia“, Ford „Mondeo“, Toyota „Avensis“ pinigai. Jie yra vieni rimčiausių šio segmento žaidėjų, o ir „i40″ turi labai daug ką apšauti, kad būtų vertas prašomos pinigų sumos.
Europietiški genai
Svajonės siekimas sukurti automobilį Europiečiams matosi griežtuose automobilio bruožuose. Modernios, kampuotos, bet racionalios automobilio formos tikrai traukia akį ne tik jaunų, bet ir pagyvenusių žmonių akį. Nors Hyundai ir teigia, jog taikosi būtent į jaunesnės auditorijos žmones, šis modelis būtent atitinka kriterijų, kuris tiks įvairaus amžiaus žmonėms. Kol keletą Japoniškų ir Europietiškų automobilių markių dizaineriai bando išrasti dviratį iš naujo, Hyundai eina protingesniu keliu ir naudojasi jau daug metų patikrinta automobilių dizaino kūrimo formule. Paprasta, funkcionalu, griežta, bet elegantiška.
Viduje viskas išlaikyta panašiai. Keletas centrinės konsolės prietaisų primena Ford „Fiesta“, „Focus“. Tačiau mus nustebino itin minkštas plastikas bei daugybė gan kokybiško juodo plastiko detalių, kurie šiek tiek leidžia jaustis, kad sėdite tikrai ne pigiame automobilyje. Vieninteliai bruožai kurie išduoda, jog tai Hyundai yra, markės ženkliukas, dar nuo pirmųjų „i30″ ir Kia „C’eed“ modelių pasiskolintas vairas bei valdymo rankenėlės prie vairo. Visa kita yra visai kita parapija negu esame įpratę matyti šios markės automobiliuose.
Bet sėdint viduje visada grįžta Hyundai vadovo žodžiai, jog jie kaip į pavyzdį žiūri Volkswagen, bet tai ir yra problema. Niekada nesistenk nugalėti konkurento jo paties ginklais, o bandyk jį nukauti savais. Viduje viskas net labai primena Volkswagen. Surinkimo kokybė, ergonomika, erdvė keleiviams ir daiktams, net ir ta prakeikta pavarų svirtis atkeliavo tiesiai iš Škoda fabriko. Tačiau paprastam pirkėjui tai bus labai malonios smulkmenos ir staigmenos, nes tai yra Hyundai ir niekas to nesitiki iš tokios markės, kuri dar tuo pačiu gamina ir laivus.
Neturime omenyje interjero išvaizdos, turime omenyje, jog visų prietaisų išdėstymas, vairuotojo sėdynės pozicija, vairas ir kitos smulkmenos išdėstytos būtent taip kaip yra Volkswagen ir jos grupės automobiliuose.
Korėjietiškas Volkswagen?
Paburbėję apie panašumus su Volkswagen imamės svarbiausios užduoties – įsitikinti ar automobilis gali mus nustebinti kelyje. O ir po kelėtos kilometrų mums vėl grįžta asociacijos su Vokišku „etalonu’. Automobilio pakaba yra ne per daug standi, tačiau nėra ir per daug minkšta. „i40″ pakabos darbas labai primena „Octavia“ nei „Jetta“ ar „Golf“. Inžinieriai puikiai atitaikė aukso viduriuką, jog pirkėjas galėtų džiaugtis maloniu automobilio vairavimu neprarandant važiuoklės standumo jeigu ateis reikalas parodyti „i40″ ragus.
Mieste automobilis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Kad ir koks siauras įvažiavimas į kiemą ar stovėjimo vietą, „i40″ jaučiasi itin žvitrus. Vairas itin lengvas, todėl neatsiranda sunkumų manevruoti miesto gatvėse, kiemuose ir prekybos centrų aikštelėse. Tačiau tik išvažiavus į užmiestį „i40″ parodė savo pirmąjį minusą. Vairo mechanizmas beveik nekeičia vairo sunkumo, jis išlieka beveik toks pats lengvas kaip ir judant miesto gatvėmis, o tai erzina, nes mūsų visi vairuoti automobiliai elgėsi visiškai atvirkščiai. Nes esant dideliam greičiui kaip tik norisi kuo sunkesnio vairo, jog būtų lengviau valdyti automobilį, tačiau kai greitis mažas tuo pačiu norisi, jog automobilio vairas būtų itin lengvas, jog galėtume lengvai manevruoti siauromis Vilniaus senamiesčio gatvėmis. O ir vėjo ir lauko garsai salone yra tik vidutinioko lygyje. Tad Hyundai magistralėje atlieka 1/2 darbo.
Parodžius automobiliui šiek tiek vingiuotesnį kelią „i40″ elgiasi visai neblogai. Automobilio kėbulas nepasvyra per daug, vairo mechanizmo lengvumas tada tampa privalumu, nes automobilis gan žvitriai reaguoja į vairo komandas. Tad jį galima mėtyti iš vieno posūkio į kitą ir jis jums dar už tai padėkos. Tačiau mūsų bandytame automobilyje sumontuotas benzininis, 1,6 litro variklis su 135 arklio galiom, viską tik gadino. Nors jis ir turi 164 NM sukimo momentą, tačiau jie visu galingumu atsiranda tik ties 4850 aps/min diapazone, todėl visa galia visada yra aukštuose sūkiuose. Pasak Hyundai automobilis iki 100 km/h įsibėgės per 11,6 sekundės ir pasieks maksimalų 195 km/h greitį. Ir atvirai galime pasakyti, jog šis variklis nėra tinkamas „i40″. Nėra jis pakankamai gyvas, jog spėtumėt su srautu mieste, o ką jau kalbėti, kad jis būtų nuostabus kelionių draugas magistralėje. O ir nors gamintojas teigia, kad šis variklis vidutiniškai suvartos 6 litrus degalų, mes galime pasakyti, jog tai yra optimistiniai rodikliai. Nes mūsų testo metu „i40″ borto kompiuteris rodė 7,8 litro degalų šimtui kilometrų ir patikėkite, nevažinėjome kaip akis išdegę. Sprendimas būtų pasirinkti galingesnį 177 arklio galių benzininį motorą, kuris mūsų nuomone pagyvintų automobilį. Tačiau kodėl nesiūlome dyzelinio motoro? Nes ant popieriaus mums atrodo, kad jis bus toks pat beviltiškas kaip ir 136 arklio galių benzininis brolis.
Patrauklusis
Bene didžiausias Korėjietiškų automobilių koziris visada būdavo kaina ir gausios bazinės įrangos sąrašas. Su „i40″ bent jau bazinės įrangos klausimu niekas nepasiginčytų. Nes bazinėje įrangoje gausite Start/Stop sistema, vairuotojo, keleivio oro saugos pagalves, kojos kelio saugos pagalves, ABS, EBD, BAS, ESS elektronines pagalbas, signalizacija, lengvo lydinio ratlankius, rūko žibintus, šildomą priekinį stiklą, elektra valdomi ir šildomi veidrodėliai, klimato kontrolę, šildomas priekines sėdynes ir tai tik maža dalis gausios bazinės įrangos.
Taip pat stiprus automobilio pliusas yra jo išvaizdoje. Kad ir ką pasakytumėt, „i40″ nėra panašus į prieš tai buvusius šios kompanijos modelius. Todėl dizainerius galime tik pagirti, nes perkant naują automobilį išvaizdą lemia tikrai daug. Kas be ko nepamirškime erdvaus, funkcionalaus ir kokybiškai surinkto interjero, o žinant, jog tai universalas, bagažinė yra viena didžiausių klasėje.
Tačiau apibendrinant visą „i40″ patrauklumą ir kainos bei kokybės santykį, viską gadina vienas automobilis, kuris Hyundai pralenkia beveik kiekviename aspekte. Duosime vieną paprastą pavyzdį, bazinis „i40″ su 1,6 litro benzininiu varikliu kainuoja 69,900 litų, pigiausias dyzelinis kainuoja nuo 76,400 litų. Už 76,280 litų išeina prabangiausios „Elegance“ komplektacijos Škoda „Octavia“ su 2 litrų dyzeliniu, 140 arklio galių varikliu, kai tuo tarpu „i40″ tenkinasi tik su 115. Aišku Škoda nėra tokia išvaizdi kaip Hyundai, tačiau gaunate tą patį ar net geresnį automobilį tam tikrose kategorijose. O ir kaip įsitikinome, už tą pačią sumą gaunate žymiai daugiau.
Šis segmentas tuo ir pasižymi, jog yra be proto konkurencingas, ypač žinant, jog „Octavia“ siūlo patį geriausią kainos/kokybės santykį savo segmente ir jam pasipriešinti labai sunku. „i40″ mūsų nuomone būtų vertas savo pinigų jeigu jis kainuotų panašius pinigus kaip ir „Octavia“, tačiau būtent už „i40″ pinigus yra žymiai geresnių alternatyvų, o ir užduotas klausimas ar „i40″ vertas Lietuvos metų automobilio 2012 titulo? Toli gražu tikrai ne, o ir argumentas nėra ir piršto laužtas.
Džiuzepė Verdis
Skaitovas
Robertas
Justinas
ff
quattro
ff
Saulius
Macchina
marius
Loading ...
