Prabangus sedanas bandantis apsimesti sportišku ir praktišku hečbeku. Ar Audi pavyko, bandysime išsiaiškinti.

Kadaise, prieš kokius dešimt metų jeigu norėjote pasirinkti didelį, galingą ir prabangų automobilį buvo du pasirinkimai. Sedanas ir universalas. Jeigu norėdavote šiek tiek sportiškesnio ar komfortiškesnio, imate sedaną, o jeigu norite su visais prieš tai išvardintais kriterijais ir praktiškumo, renkatės universalą. Tačiau šiais laikais viskas sudėtingiau. Nes be įprastų hečbekų, sedanų, universalų, kabrioletų, visureigių ir minivenų atsirado bemaž dar įvairiausių kėbulo formų kurios vieniems gamintojams pasiteisina, o kitiems atvirkščiai, nuveda į prakiurusią valtį.
Audi „A7″ galima priskirti prie naujokėlių komandos, nors pirmieji tokį modernų ir didelį kupė/hečbeką sukūrė Mercedes Benz dar 2004 metais. Bet jeigu grįžtume prie pirmojo „fastback’o“, jį išrado automobilių kompanija Piece-Arrow iš Niujorko, o po to iki 2004 metų buvo pasirodę daugybę bandymų visuomenei parodyti kažką kitokio, įdomaus ir nestandartiško. Bet apart Rover „SD1″, daugiau ar mažiau visi bandymai baigėsi ne itin sėkmingai.
Mercedes Benz 2004 metais pristatę „CLS“, segmente sukėlė tikrą revoliuciją, nes vien per pirmus prekybos metus pardavė daugiau nei 40 tūkst. automobilių. Į šį skaičių įeina tik Europos ir JAV rinkos. Tad pažaisti šiame segmente užsimanė visi didesni prabangių automobilių gamintojai. BMW, Porsche, Volkswagen ir savaime aišku Audi. Pastaroji kompanija atrodo kepa naujus modelius kaip bandeles, kad tik neatsilikti nuo konkurentų.
Prabangus kaip „A8″, važiuoja kaip „TT“
Bent jau taip sako Audi. Jeigu esate bandę naujesnius Audi automobilius, „A7″ elgiasi panašiai kaip ir dauguma Audi automobilių. Aišku jeigu esate reiklus, visada galite pasirinkti iš dviejų pakabos darbo rėžimų. Pirmasis yra „Dynamic“, o antrasis „Comfort“, tačiau nesvarbu kurį rėžimą įjungsite, automobilis niekados nesielgia taip kaip parašyta. Įjungus „Dynamic“ rėžimą automobilis tampa kietas kaip plaktukas, net dantys pradeda barškėti, o jeigu įjungsite „Comfort“, pakaba tampa per minkšta, kuria būtų galima mėgautis kasdieniniam naudojimui. Tad abu režimai yra švelniai tariant beviltiški, tad palikite pakabos darbą ties „Normal“ režimu. Jeigu nekaitaliosite pakabos rėžimų, automobilis tada tampa puikiu kruizeriu.“A7″ labai nustebino savo elgesiu esant dideliam greičiui. Nesvarbu kokiu greičiu važiuojate, 60 ar 160 km/h, garso triukšmas išlieka toks pats. Padangų ir vėjo garsas minimalus, todėl jausitės tikrai kaip limuzine, nors męs jį mėgstame vadinti hečbeku arba angliškai „fastback“.
Elektrinis-Mechaninis vairo mechanizmas nuteikė visai neblogai. Bent jau didžioji dalis Audi modelių visada buvo kaip su neveikiančiu vairo mechanizmu, tačiau „A7″ yra kitoks. Nors naujas elektromechaninis vairo mechanizmas ir suteikia gyvybės vairavimui, tačiau didžiausia problema yra, jog nėra jokios ugnelės. Gal lengviau bus paaiškinti, jog automobilis tiesiog neuždega entuziazmu, kad norėtųsi automobilį vairuoti vingiuotais Vilniaus užmiesčio keliais. Nors už didesnį brolį „A8″, šis elgiasi kelyje tikrai geriau. Atšauti galite, jog automobilis skirtas ramiam ir maloniam važinėjimui iš taško A į tašką B, o ne lakstymui vingiuotais keliais. Iš dalies esate teisūs, nes greitkeliuose ir mieste automobilis su kasdieninėmis duobėmis ir dideliu automobilių srautu susitvarkys be priekaištų, tačiau jeigu turite bent truputėlį entuziazmo pavairuoti azartiškiau, žiūrėkite kitur.
Mūsiškis „A7″ turėjo 3 litrų dyzelinį variklį su 204 arklio galiom, visų keturių varomųjų sistemą bei „Tiptronic“ automatinę pavarų dėžę. 204 arklio galias turinčiui varikliui „smarvės“ švelniai tariant netrūksta. Variklis į akseleratoriaus paspaudimą reaguoja žvitriai ir be uždelsimų. Bet visą malonumą gadina šiek tiek kitame laike dirbanti „Tiptronic“ pavarų dėžė. Gaila, bet „A7″ nesiūlo šio modelio su mechanine pavarų dėžė, su kuria būtų daug maloniau valdyti automobilį. Nes „Tiptronic“ ar kaip Audi vadina „STronic“ pavarų dėžė nepakankamai greitai reaguoja ir akseleratoriaus paspaudimą, bėgių perjungimai aštrūs bei 4 ir 5 bėgiai yra šiek tiek per ilgi.
Tačiau dyzelinis variklis savo darbą daro puikiai. 204 arklio galios ir 500 Nm jaučiasi tikrai labai veržliai ir energingai. Ar būtumėte mieste ar užmiestyje, nesvarbu. 3 litrų, dyzelinis Audi motoras greičio bei ekonomijos prasme nenuvils. Mūsų bandymo metu borto kompiuteris rodė, jog vidutiniškai automobilis suvartoja vos 6,9 litro degalų 100 kilometrų, tad Audi deklaruojamos kuro sąnaudos 6 litrai 100 kilometrų tikrai nustebina.
Šimtai tūkstančių
Lietuvoje, pats pigiausias „A7″ su benzininiu 2,8 litro varikliu kainuoja nuo 166 tūkst. litų. Mūsiškis „A7″ kainuoja nuo 190 tūkst. litų. Nepigu, tačiau „A7″ įkainotas protingai. Modelis užima tarpinę vietą tarp „A6″ ir „A8″, o jeigu pažiūrėtume į konkurentų stovyklą, Mercedes „CLS“ kaina prasideda nuo 210 tūkst. litų. Už tai gausite „250 CDi“ modelį su 204 arklio galių dyzeliniu varikliu. O BMW „5GT“ kainos prasideda nuo 207 tūkst. litų. Už tai gausite „535i“ modelį su 3 litrų benzininiu varikliu. Tad kainos prasme, Audi „A7″ kaina yra net labai konkurencinga.
Bazinėje įrangos bus odinės sėdynės, kseoniai žibintai, navigacijos sistema, šildomos sėdynės, Bluetooth, „MMI“ valdymo sistema ir dar daug daug daug. Tačiau baziniame „A7″ modelyje įrangos mažiau negu Mercedes „CLS“ modelyje. Tačiau daugiau negu „5GT“. Bet vieną problemą Audi turi labai didelę, visa papildoma įranga kurią siūlo Audi yra nežmoniškai brangi, tad parkavimo sensoriai, adaptyvi pakaba ir kiti niekai kainuoja didžiulius pinigus už kuriuos mokėti iš tiesų neverta.
Beviltiška
Audi „A7″ galime pagirti už puikią bei reprezentatyvią išvaizdą, surinkimo kokybė nepriekaištinga, automobilis greitkelyje jaučiasi kaip žuvis vandenyje, galėtumėt sukti ir sukti kilometrus. Tačiau mums nelabai patinka „A7″ papildomos įrangos politika, automobilis nėra toks sportiškas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Galinė stogo linija, kuri staigiai leidžiasi žemyn, gale palieka mažai vietos aukšto ūgio žmonės, o ir bagažinės tūris nėra labai praktiškas.















